AvieciuUogiene's blog
32, Šiauliai, Λιθουανία
01.10.2013
Labai pasiilgstu miesto – jo rūko, jo debesų –
sunkių sunkių ir besiritančių per turėklus, kuriais įsikibęs laksto mano mekas,
nešinas kamera ir skrybėle; jo žmonių, jo tuštumos, kai pro autobuso langą
dairantis, matai tik boluojančius dryžius ant afalto ir šviesoforą, mirksintį
vienos spalvos tonu. -- todėl šis rytas buvo ypatingas, regis, apie tokius
sako: „nutinka tik kartą per keturis šimtus metų“ ir aš buvau laiminga
ir aš buvau lengva
ir aš buvau laiminga.
Mano lakštingala pravažiuodama mostelėjo ranka, spustelėjo greičio pedalą,
spustelėjo garso signalą, o aš, savo šešėliu, kirtau šaligatvio…
