(nuotraukos šaltinis: http://data.whicdn.com/images/56760246/8126076115_93059cbc62_z_large.jpg)

Jau pirmąją birželio savaitę kartojau, jog dar savaitė, kita ir jo vieton stos liepa, nepajusimnieko, dar sakiau. It kokį užkeikimą kartojau tai diena iš dienos, kol nuo birželio nusilupo dienos taip, kaip dabar nuo liepų lupasi geltoni, lėktuvėlius primenantys žiedai, kai šiuos apninka žmonės, plačiabrylėmis skrybėlėmis ginkluoti.

Gyvenau birželyje trisdešimt dienų, bet nepajutau jo. Leidausi glamonėjama saulės ir vėjo, švelnių rankų ir knygų viršelių, atkarusiomis nugarėlėmis; staipiausi, žydrais bateliais apsiavusi ir vaidinau naujokę kaime, įsispraudusi į suknelę, kuri gulė permatomis klostėmis. Raita ant dviračio apkeliaviau kaimą šimtą kartų; dabar žinau, ant kurios kalvos besiganančios karvės man primena dalmantinų kaimenę bei iš kurios pusės reikia žvelgti į saulėlydžius, kad šie atrodytų, tarsi išsilieję iš akvarelės. Vakar vakare girdėjau ir vilkus kaukiančius, tiesa, jau buvo po lietaus, bet šie plyšavo miglose, tarsi ką sveikindami.
Paskutiniąsias birželio dienas praleidau klejodama iš meilės ir sapnuodama žemuoges. Springau knyga, kurios dabar nenoriu paleisti iš rankų, poelgiais, mintimis ir prisiminimais – springau iki ašarų, o paskui nurimau ir susitvarkiau namus, iškepiau bulvinių blynų ir toliau gyvenau su visu tuo, ką turiu. Ir dabar gyvenu taip, tarsi rytojaus nebūtų. Sukuosi kaip vijurkas, o neveikybė mane aplanko tik tada, kai mažiausiai turiu jai laiko.
Kas bus liepą? Turbūt tai, kas nespėjo pasibaigti, nusilupus birželiui: detektyvai, poezija ir katinas, kuris nenori būti išprašomas į lauką. Dabar nekartosiu, kad liepa pasibaigs po kelių savaičių, ir taip visi tai supranta.

ar ne

p.s.
„b. J.“ – Agnė Biliūnaitė, iš „Miegantys sufleriai“

tu turi pirmadienį bliuzui
man belieka antradienis tau
kaip kitom moterim
irgi reikia šypsotis
libretas šnibždėsimas
buvimui išdžiūna priešpiet
suvilgius kava gal geriau
arbata gal geriau skambės...
tai antradienį tau...

Μου αρέσει! 7