zivile94's blog

zivile94
30, Šiauliai, Λιθουανία
23.05.2015

Šiandien ryte kai tyliai brėkštanti saulę iki skausmo degino akis, išties susimąsčiau kokie mes visgi niekingi žemės padarau, gyvybiškai priklausomi nuo išorinių veiksnių....


Ne, aš nesikėliau anksti,kad pasitikčiau saulę ar šiaip dėl kitų banalių dalykų. Mane iš lovos išvertė mažas krebždesys kampe,kuris davė ženklą,kad laikas šiltomis pėdomis paliesti šalto parketo dangą ir tyliai typenti virtuvės link. Kurioje ir buvau netikėtai užklupta brėkštančios saulės ir jokios užtinusios akys negalėjo apsaugoti nuo to neapsakomo šviesos pliupsnio...

Ramiai sumakalavusi neaiškios sudėties skysti galėjau grįžti į šiltų patalų glėbį...

Buvo keista,jo šalia nebuvo.... Nors žadėjo. Žadėjo,kad man užmigus, aš jį rasiu šalia....
Dėja beveik 5h kambaryje tik aš,…

Like Σχόλια
24.04.2013

Like Σχόλια 1
01.05.2013

Virpančiais pirštais perbraukti plaukus.
Drebančiom lūpom prisiglausti.
Skaudančia širdim paleisti.
Niekada nebegrįžti.
Nebeištarti.
Nebenorėti.
Nepasiilgti.
Pamiršti.



Ir tai nėra mažos mergaitės rašliava apie nelaimingą meilę.
Tai mažos,bet tuo pačiu ir pažinusios gyvenimą mergaitės rašliava apie gyvenimą.
Juk kiekvienas gyvenimo supratimą randama skirtingu laiku,skirtingoje vietoje, skirtingų žmonių akyse.

00:02

00:03

00:04


Jauti? Jauti kaip tiksi nereikšmingos gyvenimo minutės?

Tiksli valandos,minutės,sekundės. Laikas.
Kurį išnaudoji NIEKAM,laikas,kurio neinvestuoji.

Aš jaučiu,jaučiu kiekvieną minutę,kurią iššvaistau.
Kiekvieną sekundę,kurią praleidžiu beprasmiško gyvenimo vaikimuisi.


*
Nes kiekviena minutė,kurioje nėra kito žmogaus šypsenos,man atrodo beprasmiška,
Kiekviena diena ,nekūriant savo ateities atrodo tuščia
Ir kiekviena sekundė,kurioje nėra tavo asmeninės laimės,tai tiesiog iššvaistytas laikas
Laikas gyvenimo,kurį reikia nugyventi,o ne paskui lakstyti,tikintis,kad kažkur,kažkada bus geresnis.
Nes niekad nežinai,kada žvaigždes matysi paskutinį kartą...



Like Σχόλια
27.08.2013




Like Σχόλια
24.08.2013

Like Σχόλια 1
15.04.2013

Like Σχόλια 1
19.05.2015

Užmerkus akis begioja prisiminimų šešėliai... Balti maži šešėliai, apie maža mergytę su baltu kaspinėliu,kuris ją paversdavo princese. Joks žiedas ant bevardžio piršto niekada neprilygs,mažam kaspinėliui plaukiuose. Jis neturi tokių stebuklingų galių,jis nesuteikia super galių,jis neparodo kelio mažiems padariukams į mūsų smėlio dėžę,kurioje galėdavom kartu statyti smėlio pilis. O juk buvo taip gera turėti tiek draugų,tik gaila,kad mama jų niekada nematė :)


Iš super herojų,mes tapome žudikais, medžiotojais,vagimis... Žudome džiaugsmą kitų veiduose, medžiojame šypsenas, vagiame meilę. Prisidengiame "suaugome"žodžiu ir ruškanais veidais,pavargusiais nuo rutinos keliaujame asfaltuotais keliais. O juk kažkada mes visi, nesvarbu kas dabar esame direktoriai, politikai ar paprasti darbuotojai. Švytinčiais…

Like Σχόλια
20.07.2013

Like Σχόλια 1
Blog
Τα blogs ενημερώνονται κάθε 5 λεπτά