"Ateis sekmadienis.

Ant duonos tepsim bučinius ir sviestą."

Jau senai nebetepam ant duonos bučinių ir sviesto. Tiesiog nebėra su kuo. Nebėra su kuo dalintis meile,lova,bučiniais. Nes visi ,kurie kažkada buvo išeina.

Ir šį teigini man kažkada paaiškino,paaiškino kodėl taip dažnai tampu,nemylima,nereikalinga.

"Silpni vyrai,bijo stiprių moterų...O tu tokia " šyptelėjęs pasakė man.

Šis pasakymas dvejopai tada pasiekė mano supratimą.pirmiausiai buvau netgi laiminga girdėdama,kad esu stipri, tačiau kitą vertus,supratau,kad tokia visada ir liksiu.

Juk banalu,bet bijo net tas,kuris man taip pasakė.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Aš nesu stipri,aš tiesiog kovoju,dėl ateities. Taip aš galbūt stipresnė ir fiziškai, ir emociškai už daugeli vyriškos giminės atstovų. Tai vien dėl to ,kad šiuolaikinai vyrai primena "gražias mazgotes",kurie prisižiūri daugiau nei daugelis merginų, puošiasi ilgiau nei mes,ir mes nebeturime už ko slėptis kaip už sienos.

O juk kiekvienoje iš mūsų slepiasi ta gležna mergaitė,kuri nori būti saugoma,globojama. Bet tarp šių "gražių mazgočių" mums tenka paslėpti savo silpnumą ir pradėti pačioms tvarkyti pasaulį.

Tai mano asmeninė nuomonė,tačiau aš manau,kad kiekvienas vyras privalo pabuvoti kariuomenėje, neveltui tai vadinama vyriškumo mokykla, tikras vyras turi išmokti apginti netik savo moterį,bet ir tėvynę.

Viena iš geriausiu girdėtu frazių apie kariuomenę" čia ateina berniukai ir mergaitės,o įšeina visi vyrai"

Taigi mielos gražiosios mazgotes gal pagaliau susimąstykit :]