dredas's blog
Dingęs tarp nuojautos žodžių,
Dingęs tarp atskleidimo žodžių,
23 ir gaunasi 5
vienodai absorbavo savo atodūsius.
Ir man reikia savo chemikalų,
man reikia tavo chemikalų.
Ar mano svajonės dingo?
Ar mano žodžiai atleisti?
Ar mano poelgis sužlugdytas?
Ar man dabar atleista?
Šito kambario sienos
buvo pastatytos, kad tave paleistų.
Tokia švelni, tokia švari,
mano drauge, kur tu buvai?
Ir man reikia savo chemikalų,
man reikia tavo chemikalų.
Ar mano svajonės dingo?
Ar mano žodžiai atleisti?
Ar mano poelgis sužlugdytas?
Ar man dabar atleista?
Ir man reikia savo chemikalų,
man reikia tavo chemikalų.
Aš revoliucionierius,
krikščioniška fėjų pasaka,
aš misionierius,
įžvalgus anarchistas.
Aš pilnaties karštinė,
aš netikintis,
aš tikiuosi ir gailiuosi,
aš priimu ir apleidžiu.
Ir man reikia savo chemikalų,
man reikia tavo chemikalų.
Ar mano svajonės dingo?
Ar mano žodžiai atleisti?
Ar mano poelgis sužlugdytas?
Ar man dabar atleista?
Tavo drebantis balsas kviečia mane,
Žingsnis po žingsnio tu paleidi mane,
Mano reikalavimas per stiprus, mano kūnas silpnas,
Proto prakeiksmas, kurio as ieškau.
Sveiki atvykę kanibalai
Šitos sienos buvo pastatytos iki galo,
Čia visada gimsta atsiminimai,
Jaunystės dešimtmečiai ir šimtmečiai tylos.
Sveiki atvykę kanibalai
Tavo tamsus apkabinimas mane ramina,
Tavo gęstanti šviesa, užmirstas grožis,
Ir viskas ką matau, yra atimama iš manęs,
Ikvėpk paskutinį,
Kodėl dvejoji?
Šitos sienos buvo pastatytos iki galo,
Čia visada gimsta atsiminimai,
Jaunystės dešimtmečiai ir šimtmečiai tylos.
Sveiki atvykę kanibalai
Tai yra prievarta, kurios meldei,
Tu kalbėjai apie tyla, biologija ir dievus,
Dabar žiurek tiesiai į akis,
Aš turiu viską ko prašei...
[Diary of Dreams - Welcome Cannibals]
iš anglų kalbos verte Dredas
Mes neturim ateities,
Dangus buvo sukurtas ne man,
Mes deginam save pragare,
Kuo greičiau.
Ir kaip aš norėčiau buti karalius,
Tada žinočiau, kad esu ne vienas.
Užgaidas deda ant rūbų,
Pardavineja vienas kito šlamšta.
Kartais jaučiuosi toks bevertis,
Kartais jaučiuosi nereikalingas.
Norečiau buti tinkamas,
Tada žinočiau, kad esu ne vienas.
Mirtis yra pokicininkas,
Mirtis yra kunigas,
Mirtis yra stereo,
Mirtis yra televizija,
Mirtis yra taro kortos,
Mirtis yra angelas
Ir mirtis yra musu Dievas,
žudantis mus visus.
Ji deda sėklas į mane,
Sodina šį mirštantį medį.
Ji deganti styga,
O aš tik pelenai.
Rask mane čia,
Kalbėk su manim,
Noriu jausti tave,
Man reika girdėt tave.
Tu esi šviesa,
Kuri veda mane,
Ten, kur aš vėl rasiu ramybę.
Tu esi stiprybė, kuri veda mane pirmyn,
Tu esi viltis, kuria aš tikiu,
Tu esi šviesa mano sielai,
Tu esi mano tikslas...tu esi viskas.
Kaip aš galiu čia su tavim stovėti ir būti tavęs nepaliestas?
Gali man pasakyti ar gali būti geriau nei dabar yra?
Tu ramini audras, tu man suteiki ramybę.
Tu laikai mane savo rankose, neleidi man kristi.
Tu pavogei mano širdį, ir pajutai mano atodusį.
Ar įsileisi mane? ar įsileisi mane giliau?
Kaip aš galiu čia su tavim stovėti ir būti tavęs nepaliestas?
Gali man pasakyti ar gali būti geriau nei dabar yra?
Nes tu viskas ko aš noriu, tu viskas ko man reikia,
Tu esi viskas.
Jausmas lyg ugnis,
Aš taip tave myliu...
Sapnai lyg angelai,
Jie sulaiko blogį,
Meilė, tai šviesa,
Nuvejanti tamsą šalin.
Aš taip tave myliu,
Išvalyk sielą,
Meile, siek savo.
Meilės galia,
Jėga iš viršaus,
Valanti mano sielą.
Ugnie, uždek troškimą,
Meile ugnies liežuviais,
Išvalyk sielą,
Meile, siek savo.
Aš apsaugosiu tave nuo piktų rankų,
Neleisiu demonų pro tavo duris.
Kai šukės kris, aš būsiu šalia,
Su savo nemirtingu, mirties ignoravimu,
Meile tau.
Pavydas save sužeis,
Leisk sau buti gražiai.
Kibirkščiuojanti meilė, gėlės,
Ir perlai ir gražios merginos.
Meilė lyg energija,
Plūstanti manyja,
Meilės galia,
Jėga iš viršaus,
Valanti mano sielą.
Ugnie, uždek troškimą,
Meile ugnies liežuviais,
Išvalyk sielą,
Meile, siek savo.
Šį kartą mes eisim didingai,
Įsimylėjėliai dieviš
Meilė yra pavojinga, meilė yra malonumas,
Meilė yra tyra - vienintelis turtas.
Aš taip tave myliu,
Išvalyk sielą,
Meile, siek savo.
Tu vienas iš Dievo klaidų,
Tu verki tragiškai švaistydamas odą,
Aš gerai žinau, kaip tai skauda,
Ir tu vistiek manęs neįsileidi.
Dabar aš laužiuosi pro tavo duris,
Ir bandau išgelbėti tavo ištinusį veidą,
Maniau, kad tu man daugiau nebepatinki,
Tu guli, bandydamas švaistyti vietą...
Prieš tai, kai praradome nekaltybę,
Tu visad buvai vienas iš tų,
Palaimintu laimungųjų septintukų,
Ir balsu kuris mane pravirgdė.
Vaje vaje...
Tu buvai motinos gamtos sūnus,
Kažkas, su kuo aš galėjau sietis,
Tavo adata ir tavo padaryta žala,
Palieka niekšišką likimo vingį.
Dabar aš bandau tave pažadint,
Ištraukt tave iš skysto dangaus,
Nes jei to nepadarysiu, mes abu nusibaigsim,
Su tavo atsisveikinimo daina.
Vaje vaje...
Tai atsisveikinimo daina.
Prieš tai, kai praradome nekaltybę,
Tu buvai vienas iš tų,
Palaimintu laimingųju septintukų,
Ir balsu kuris mane pravirgdė.
Tai atsisveikinimo daina...
Šios jūros garuoja,
Maniau, kad tai ateis nestebinant.
Šie debesys, kuriuos matom,
Jie yra sprogimai danguje.
Atrodo, kad tai parašyta,
Bet mes nemokam skaityti tarp eilučių.
Ša...viskas gerai, nusišluostyk akis...
Nusišluostyk akis,
Sielos drauge, nusišluostyk akis..
Nes sielos draugai niekada nemiršta.
Ši vieno pasaulio vizija,
Priveda mus prie kompromiso.
Kokia prekė yra religija,
Kai vienas kito nekenčiam?
Velniop viriausybę,
Velniop žudymą,
Velniop melą.
Ša...viskas gerai, nusišluostyk akis...
Nusišluostyk akis,
Sielos drauge, nusišluostyk akis...
Nes sielos draugai niekada nemiršta,
Sielos draugai niekada nemiršta...
Jei tik galėčiau nuleist tave ant žemės,
Ir garantuoti dieviškas ištakas.
Vaduoti nuo trumpalaikio valdymo,
Likti tavo linksmu Valentinu.
Neišeik ir nepalik manęs,
Ir prašau, nevaryk manęs aklai.
Jei tik galėčiau nuleist tave ant žemės,
Žinau, stengiaus kiek galejau.
Aš pripildžiau kiekvieną tavo atodusį reikšme,
Ir ieškau vietos, kur abu galėtume pasislėpti.
Neišeik ir nepalik manęs,
Ir prašau, nevaryk manęs aklai.
Tu manimi netiki,
Ir darai tai kiekvieną kartą.
Prašau, nevaryk manęs aklai...
Aš žinau, tu palaužta...
Jei tik galėčiau nuleist tave ant žemės,
Aš užšąldyčiau mus laike,
Ir rasčiau visiškai nauja regėjimo būdą.
Tavo akys amžinai neatsiplėš nuo manųjų.
Neišeik ir nepalik manęs,
Ir prašau, nevaryk manęs aklai.
Aš žinau, tu palaužta...
Pasaulio viršūnėje tu nieko nepadarei,
Kalbos šaltos ir degina kaip saulė,
Ar nematai, kad dangus dūžta?
Nes pasaulio viršūnė yra vieta, iš kur aš esu..
Atgal i klasę, ten kur buvau,
Tyliu ir apsimetu kvailu,
Ar nematai, kad dangus dūžta?
Nes pasaulio viršūnė yra vieta, iš kur aš esu..
Aš esu vienas... Esu.
Aš kelionėje, tai žudo laiką,
Man nereikia tavo, aš tai pasiliksiu su savuoju,
Ar nematai, kad dangus dūžta?
Nes aš kelionėja ir man viskas gerai,
Ačiū.
Du iš daugelio ir nieko nėra namie,
Aš minioje, bet aš vistiek vienas,
Ar nematai, kad dangus dūžta?
Nes vienas iš daugelio, tai kas esu..
Aš esu vienas... Esu.
Lauk iš gimdos ir tiesiai į tuštumą,
Aš noriu pabandyti, bet tai mane pykina,
Ar nematai, kad dangus dūžta?
Tai lauk iš gimdos ir tiesiai į tuštumą.
Aš esu vienas... Esu.
Prisimink mane, kai būsi žydruosiuose ekranuose,
Prisimink mane, kai būsi tuo k
Prisimink mane, kai kiekvieno nosis ims kraujuoti,
Prisimink mane, ypatingus poreikius.
Tik devyniolikos ir nešvankūs sapnai, su atimtais šešiais mėnesiais dėl blogo elgesio.
Prisimink mane, kai pasirašysi filmo sutartį,
Ir pagalvok apie mane, įstrigūsį kėdėje su keturiais ratukais,
Prisimink mane per greitas nuotraukas ir klyksmus,
Prisimink mane, ypatingas svajones.
Tik devyniolikos ir kvailio svajonės, aš spėjau, aš maniau, kad tu turi skonį,
Tik devyniolikos ir nešvankūs sapnai, su atimtais šešiais mėnesiais dėl blogo elgesio.
Prisimink mane...