4.Sekantį vakarą (nežinau, gal rytą - ten visada tamsu) išėjome su ja pasivaikščioti. Nelijo. Buvo smagu išeiti pasivaikščitoti su žmogumi, kuris Tau patinka. Mes daug kalbėjomės (neprisimenu apie ką, nes juk visą tai, ką dabar rašau – SAPNAVAU).

Grįžome namo ir ji vėl manęs paprašė.. Aš “spardžiausi”, bet, ilgai netrukus, sutikau. Ilgokai vaikščiojome po kambarius. Radome pagalvių, antklodę ir jau įėjome į kambarį, tačiau išgirdome, kad kažkas ateina.Išjungėme šviesą.

*atsidarė durys ir iėjo mergytės mama su tėčiu*

*vat tai tau*

-Na ir ką čia veikiate dviese tamsoje?

-Pavargome, tad sugalvojome nusnūsti.

-Snaudaliai atsirado..

Ji darkurį laiką pamurmėjo ir, tarsi atlikdami koką estafetę su vyru išlygino rūbus ir išėjo (jai bemurmant sužinojau, kad toji mergaitė yra vyresnė už mane – labai nustebau). Atsipūtėme lengviau.

-Tai dabar parodysi man visą tai?

-Aš pats šiame amate naujokas, tad nieko stebuklingo nesitikėk. Esu tai matęs tik per televizorių.

Aš pasilenkiau, praskėčiau jos nepaprastai ilgas, grakščias kojas ir pradėjau laižyti jos katytę. Šis jausmas jai jau buvo ne svetimas, tad nieko čia daug ir nebepripasakosi.

Staiga atėjo toji akimirka. Suėmiau visą drąsą, išsitraukiau savo draugą ir susiliejau su ja. Keista, bet, nors jai buvo pirmas kartas (man taip pat (su panele)), nei kraujo, nei didelio skausmo nebuvo. Skausmas jos akyse šiek tiek matėsi, bet ji bandė tai nuslėpti, ir rodė tik begalinį malonumą...

Kai viskas baigėsi mes išėjome iš jos namučių ir dar ilgai vaikščiojome ir šnekučiavomės.

Μου αρέσει! 2