2.Buvo tamsu ir atrodė, kad medinis namelis buvo toks sutrūnijęs, jog atrodė, kad jistuoj tuoj subyrės. Pradėjome klaidžioti po kambarius, kol pasukome į skirtingus kambarius ir pusbrolis išnyko tamsoje...

Staiga prieš mane lyg išdygo jauna, aukšta, rodos (sunkiai buvo matyti) rudų plaukų mergaitė.
-Labas, kur čia vaikštinėji.
-Nepyk netyčia čia užklydau. Gal galėčiau trumpam prisiglausti?

-Taip, bet mano tėvai labai rūstūs ir Tavęs prie manęs neprileis.

-Ech tie tėvai (numojau ranka)...

Taip besišnekučiuojant į kambarį įėjo ir įjungė šviesą jos mama.

-Ką čia tokį atsivedei? Juk žinai, kad esi dar jauna ir Tau negalima susitikinėtisu berniukais.

-Taip, mama, bet šitas yra kitoks – jis nieko blogo man nepadarys.

- Visi jie nieko blogo nepadaro...O tik žiūrėk ir problemų nešsisemsi.

Dar kelias munutes pamurmėjusi mergaitės mama mama nusiramino ir rėžė paskutinį žodį.

-Laikyk Tu jį, bet ilgai neišlaikysi – žinau aš tuos vyriokus. Jiems tik vieno tereikia.

-Taip, mama, jau sakei...

Įstabaus grožio panlė mane dar kurį laiką vedžiojomane po savo kambarius, kol ji įsitaisė krėsle.

-Tai va, ir ką Tu su manimi darysi?

- Problemų sukelti nenorėčiau – tiesiog norėčiau Tau parodyti, kaip atrodo tikrasis gyvenimas.

-Mat kaip. Tuomet rodyk jau dabar.

-DABAR??? Palauk mergyte.. Mes juk tik pirmą kartą matomės..

-Ką turi omenyje?

-Aš turiu galvoje amžiną malonumą.

-O kas yra amžinas malonumas?

-Tai, mergyte, reikia pajausti.

-Supratau. Tai ar gali man suteikti amžiną malonumą?

-Galiu, tik Tau reikės drąsos?

-Juokauji? Ar aš Tau panaši į naivuolę?!

-Na jau... Mergyt nepyk, bet aš ne iš tų, kurie daužo širdis.

-O kuo širdžių daužymas susijęs su amžinuoju malonomu?

-Tikiuosi, kad Tu to niekada nesupratum.

-Tai vat kaip mes dabar suokiame...

Μου αρέσει! 3