someone's blog
Man patinka rašyti. Ypač kai nėra su kuo pasikalbėti. Bet kokiu atveju nenorėčiau kvaršinti galvos dar ir kitiems, gana to, kad sau neduodu ramybės įvairiomis mintimis. O rašyti visai kas kita. Nereikia žiūrėti žmonėms į akis pasakojant savo problemas ir stebėti jų buką žvilgsnį sakantį, kad jiems visai nerūpi. Neteisiu jų, man ir dažnai nerūpi kitų problemos. Turbūt nerūpėtų ir mano pačios problemos jei tektų jų klausytis iš šalies. Tokios pas mane ir problemos. Juk man tik šešiolika, nesu susidūrusi su tikrai rimtom problemom. Esu sveika, turiu šeimą ir stogą virš galvos. Jei mamai papasakočiau kas man neduoda ramybės ji…
*Įsivaizduoji? Tai tikras dienoraštis*
Buvau parašius jau nemažai, bet nee... Turėjo tas prakeiktass kompas išsijunkti -.- Oh well, teks iš naujo malt šūdą.
Turbūt esu prisižiūrėjus serialo "Awkward" todėl dabar rašau čia dienoraštį. Apgailėtina, ar ne? Bet, whatever, noriu - ir rašau. Nepatinka - neskaitykit. rašau dėl savęs.
"Na jeigu jau rašai dėl savęs, tai kodėl keli į viešą erdvę?" Manau ką tik tai pagalvojot, o jei nepagalvojot, tai... DUF*CK??? O.o Apie ką jūs galvojat tada?
Grįžtant prie temos, kodėl keliu čia:
1) Nelabai kas čia skaitys.
2) Niekas manęs čia nepažįsta.
3) Tai saugiau negu rašyti į…
Taip ir norisi prirašyti visą eilę keiksmažodžių... Liūdna, kad nemoku išsireikšt be jų.