www.weheartit.com

-Tu mane kažkaip keistai veiki.

Tai faktas, akivaizdus. Tereikia vieno neatsargaus prisilietimo ir kūnu nuvilnija elektros srovė. Aplinka tarsi įsimagnetina, traukia tavęs link.

Veiki dviprasmiškai: vienu metu galiu būti lyg vandens į burną prisisiurbusi, negalinti pratarti nė žodžio, ir tuo pat metu galiu svaidytis ironija ir sarkazmu. Negaliu kalbėti apie nieką, negaliu nustoti analizuoti kiekvieno tavo veiksmo, net to, kaip tu vaikai uodus nuo savęs.

Negaliu ramiai sėdėti ir nespoksoti į tavo gražų, rodos nekaltą veidą. Žinau, jog tau tai nepatinka. Negaliu suvaldyti savo rankos, bejėgiškai siekiančios paliesti tavo smakrą, iš pažiūros šiurkštų, apšepusį plaukais. Tik iš pažiūros.

Aš nežinau kas vyksta, ko tu nori iš manęs, o ko noriu aš. Dabar puikiai suvokiu, jog aš noriu daug daugiau nei tu man ruošiesi pasiūlyti. Tai baugina. Gal dabar imti ir nutraukti keistus, iškrypusius santykius?

Jaučiuosi,kaip knygos herojė. Suvedžiota naivi mergaitė. Suvedžiota tikro suvedžiotojo, donžuano.

Ir tavo veiksmai visiškai nesuvokiami. Naktį atvažiuoji ir išsitempi iš naktinio klubo, nepatenkintas burbsi, jog suknelė per trumpa...Tave erzina, jog gaunu trumpąsias tekstines žinutes, o tu nežinai nuo ko.

Ką visai tai reiškia? Galiausiai po visko, lyg ignoruoji, leidi kankintis laukiant žinių iš tavęs.

Tai nepakeliama. Išmainiau saugų prieglobstį dėl Tavęs. Norėčiau gailėtis, bet neišeina. Tu mano asmeninis Kristianas Grėjus, tik ne toks iškrypęs.

Kas bus toliau? Kada pasieksim ribą? Kada bus pabaiga? Tik aš nežinau ar noriu jos.

Kvailiausia, jog būdama su tavimi jaučiuosi be proto laiminga. Kiekvieną akimirką. Jaučiuosi saugi, pernelyg.