VIII

-Juk sakiau, kad čia eiti prasta mintis. – priminiau Vakariui.

-Na kodėl gi? Pasilinksminsim. – šyptelėjo. – O ir Viltė yra.

-Ją mažiausiai šiandien noriu matyti. – burbtelėjau.

-Bet judvi kartu atėjote, juk taip? Tai kas atsitiko ? – rimtai pasižiūrėjo.

-Pavargau nuojos vėjavaikiškumo. – linktelėjau.

-Vėjavaikiškumo? Ji tik džiaugiasi gyvenimu, manai tai blogai?

-Nori pasakyti, kad aš juo nesidžiaugiu ir šiaip burbu kaip senutė? – pavarčiau akis. –Aš tik rūpinuosi ja, vieną dieną ji taip prisidirbs košės ir mano manymu, man kaip visada reikės jai padėti tą košę srėbti.

-Ko ji gali prisidirbti? – lyg ir pašaipiai pasakė.

-Tau dar kyla klausimas ko? Vaikų, ir kitų bėdų.

-Vaikų? – nusikvatojo. – Jinai tikrai nėra panaši į kekšę.

-O kas sakė, kad panaši? – susinervinau. – Kai ji per daug išgeria, ji nesivaldo. – linktelėjau. –Todėl man dėl jos neramu, o vaikinais šiais laikais negalima pasitikėti, jūs linkę tik pasinaudoti mumis, kai mes negalime apsiginti. – konstatavau faktą.

-Taigi, tu sakai, kad aš atsivedžiau tave čia tam, jog nugirdyčiau ir pasinaudočiau? – susiraukė.

-Aš ne tai norėjau pasakyti. – ketinau išberti dar kokį vieną ar kitą tūkstantėlį žodžių, tačiau mūsų įdomų pokalbį nutraukė Kajus ir kekšė, o tai yra kažkokia mergina.

-Vakari, nuo kada merginą įsigijai ir dar tokią.. Leisk pagalvoti. – mergina akimirką patylėjo. – Tokią kaimietukę. – nusišypsojo laimėtojos šypsena.

-Kajau, kiek kartų tau teks kartoti, kad padarei klaidą kai šitą kalę išmokei kalbėti? – nerūpestingai atsakė Vakaris. Pasijaučiau geriau, neesu aš tylenė, bet kai taip iš pasalų užpuola, nežinau ką ir pasakyti. Jaučiau kaip Vakaris mane apsikabino, kaip koks gynėjas. Aš refleksiškai prisitraukiau prie jo.

-Tu mane kale pavadinai? – ta blondinė aiškiai siuto, tačiau Kajus nesikišo.

-Kristute, eik į parduotuvę, geriau peroksido dar nusipirk, žiūrėk šaknys atauga, nors palauk, gal veidrodėlį tau paduot? – Vakario veide žaidė šypsena, mačiau, kad jam patinka erzinti tą merginą.

-Vakari, asile tu, tu visada priverti mane susinervinti. – mergina plačiai nusišypsojo.

-Taigi, vaikučiai, baigėt koliotis? – prabilo ir Kajus, buvau pradėjus manyti, kad jis prarado kalbos dovaną, o pasirodo, kad ne.

-Žinoma. – choru pasakė Kristina ir Vakaris.

-Vadinasi galim važiuoti ir gerai praleisti laiką. – tarstelėjo Kajus.

-Radvile, važiuosi kartu? – paklausė Vakaris.

-Idiote tu. – prabilo Kristė. – Reikia klausti taip. –krenkštelėjo. – Brangioji, norėtum važiuoti kartu ir pašvęsti? – pamirksėjo ir nusišypsojo. – Aš Kristina, šitų kvailių pusseserė. – išsišiepė. –Ir atleisk už kaimietukę, toks jau mano būdas, šiaip ten pokštas buvo.

Nervingai nusišypsojau, o jau galvojau, kad Kajus iškarto su trimis panelėmis prasideda.

-Aš Radvilė, malonu.

-Tai judu su Vakariu pora? – išsišiepė.

-Tai, kad ne. – šyptelėjau.

-Taip ir maniau, tu jam aiškiai per gera. – sukikeno.

-Tai važiuojat? – piktai paklausė, taip tai buvo Kajus.

-Važiuojam. – atsakė Vakaris.

-Aš negaliu, man reikia surasti Viltę. – vadavausi iš Vakario glėbio.

-Aš ją surasiu, o tu važiuok su jais. – tarstelėjo Vakaris ir parodė į Kajų ir Kristiną.

-Su jais? – klausiamai pasižiūrėjau, bet Vakaris jau buvo nuėjęs.

-Dabar privalėsi rinktis. – rimtai pasakė Kajus.

-Mašina ar motociklas? – išsišiepė Kristina.

-Manau, kad motociklas. – šyptelėjau, mačiau, kad Kajus nudžiugo.

-Kaip visada man reikės važiuot vienai. – paniurzgėjo Kristė. –Kajau, tikiuosi tos kalės nebus ten?

-Kurios kalės? – netyčia įsiterpiau, Kristė nusijuokė.

-Kajus žino kurios.

-Nebus. – atsakė jis.

-Esi tuo tikras? – mirktelėjo man Kristė. – Nenoriu išbadyti tai varnai akių.

-Nereikės niekam nieko badyti. – atsakė Kajus ir Kristė laiminga nuėjo prie savo mašinos.

-Kodėl toks piktas? – pasiteiravau.

-O kodėl tu su Vakariu?

-Čia pavydo scena ar kas? – susinervinau.

-O jei pavydo, tai ką? – piktai žiūrėjo man į akis.

-Tai kokiu pagrindu čia viskas? – sunėriau rankutes ant krūtinės.

-Lipk. – parodė vietą už savęs.

Užlipau, nieko daugiau jam nesakiau. Pykau ir buvau laiminga, norėjau nusijuokti, bet susilaikiau.