Aš laukiau visad tos dienos kai aš pamilsiu gyvenimą . .. ir norėsiu jį gyventi laukiau tos sekmės ir saulės spindulėlio kuris man nušvies gyvenimą . Bet kiekvieną dieną vis sunkiau to laukti . Jaučiuosi kaip sušikta emo ... Nebeturiu draugų . Nes jie tik kaukes užsidėję ir už nugaros kalba .. Na man ir nusispjaut.. Aš jaučiuosi nesuprasta. Noriu paleist šį gyvenimą. Tikrai noriu .Nes jau nebeturiu dėl ko gyventi ankščiau didžiausias turtas buvo šeima ir draugai . Bet dabar pajutau visų šaltį ...., AČIŪ .. Už visų draugų meilę man kurią teikė visad ...,,,

Μου αρέσει! 5