15.02.2011
28, Alytus, Λιθουανία
Per Facebook parašė mergina . Neturėjau ką veikt , taigi nusprendžiau pabendraut. Susipažinom ir viena ir kita papasakojom apie save . Kalbėjom kelias valandas. Pasitikėdama parašiau , kad esu nusiminus ir kad pjausčiausi rankas. Ji mane išvadino isterike , mažvaike nes pagal ją nežinau koks sunkus gyvenimas gali būt ir kad nesidžiaugiu savuoju, kad aš viską turiu ir nežinau kas yra nesekmė.
Bendravimas nutrūko.
Bendravimas nutrūko.
Visą vakarą galvojau apie , tai ką ji pasakė. Sukilo visi prisiminimai , kartu ir ašaros su jais. Galbūt ir nežinau kas yra nesekmė. Bet žinau kiap būna,
*Kai tavęs net giminės nemyli
*Kai tau į veidą sako kad tu gyvenime nieko nepasieksi , kad negraži , kad pasileidus..
*Iš tėvų neesu girdėjus "Myliu Tave" . Tai aš viena kuri taip sako.
*Kad ir kaip besistengčiau jiems visiems įtikti kažkas bus vis tiek negerai.
*Kai buvau 12 metų prie manęs kabinosi vaikinas , buvo kančia.. bet manęs nieks neklausė. Sakydavo nekreipk dėmesio ir pan. o kad jie žinotų kaip man skaudėjo .
*Aš niekada neturiu žmonių kurie mane palaiko.
Bet daugiau aš nesiskundžiu. Užsiskledžiu savyje ir niekam nesakau , nes žinau kad jiems bus nesvarbu.
Aš jau užaugau.
17 views
Δεν υπάρχουν ακόμα σχόλια.
Πρόσθεσε ένα σχόλιο για να ξεκινήσεις τη συζήτηση!