Vakaro riksmas šešėliuose tolsta..

Tyliai suvirpa manoji širdis.

Niekas to jausmo man nepakeistų..

Mama, nepyk, bet dukra nebegrįš..

Mano gyvenimas- Londono toliuos..

Sielą paliksiu gimtajam mieste.

Alys regės ilgą greitkelio juostą..

Mano gimtinė išliks Lietuva.

Rudenį kris balto popieriaus lapai..

Ašara rieda- gal džiaugsmo, gal ne.

Tėti, suprask, taip gyvenime būna..

Gatvė už namo dūlės vieniša.

Mylimas kraštas tolygu miražui..

Pievos žaliausios išliks atminty..

Vilniau dailus, mes nesusipažinsim..

Saulėtas mieste, draugai... Selavy...

Pumpuras tyliai mėgina derėtis..

Kam gi man bėgt į plačiuosius krantus?

Niekas nežino, ar teks man gailėtis..

Žvaigždės- čigonės- nežino, kas bus.

Taip vieniša ir užges mano žvakė.

Parašas- pasirinkimo nėra.

Šįvakar aš- vakuminė plaštakė..

Pasaka baigsis, tik kaip- nežinia..

Μου αρέσει! 1