Cigatės ir dūmai išgelbėjo mane nuo meilės, vienatvės ir aišku tavęs.

Uždegu ugnį, ji iškart gesta taip ir buvo su mūsų meile.

Tu mylėjai,o aš ne. Išeidavau viena ir man buvo nesvarbu reikalinga ar ne.

O po to viskas iš pradžių aš myliu,o tu ne.

Liko tik tie patys dūmai, cigarečių dūmai.

”Užgesink cigaretę, nėra prasmės rūkyt. Tu tiesiog privalai suprasti, atleisti ir paleisti.”

Ir tavo žodžiai įsiliejo į raudoną kraują. Nubėgo per venas,bet meilė liko.

Μου αρέσει! 8